Šį žanrą man norisi išbraukti iš grožinės literatūros, ar bent paieškoti kaip įvardinti tą tarpinį, aktualiosios politinės vaizduotės žanrą. Nes kuriamo pasaulio, personažų ar teksto grožis čia antrinis, o poetinis pasluoksnis, nors kažkiek juntamas, man blyksteldavo gana fragmentiškai. Kaip ir Black Mirror, ir kaip Orvelo 1984, formaliai tai socialinė mokslinė fantastika, kur tyrinėjama technologijų, medijų ir politikos sankirtoje besivystanti visuomenė. Beveik visą žanrą lengva apkaltinti paaugliška estetika, bet tame nematau nieko bloga, o gal net stiprybę: kai siužetai ir dramos sklandžiai plaukia paviršiumi, tai nekliudo pamedituoti apie gilesnes kuriamų pasaulių konstrukcijas.

Man ši knyga reiškia rimtosios lietuviškos fantastikos atgimimą (ar net gimimą). Šitas žanras man brangus savaime - jį skaitau ne tiek pramogai, kiek politinės vaizduotės lavinimui. Tai reiškia, kad jau ir lietuviškame diskurse pradedam ją mankštinti gerokai plačiau nei iki sekančių rinkimų ar reformų, ir tai man atrodo svarbu.

Ypač dabar, kai absoliučiai didžioji lietuviškos komunikacijos dalis vyksta privačiuose vienos kompanijos - feisbuko - serveriuose, kai valstybinės komunikacijos strategijų rodos visiškai nėra, o pavienių šalių finansiniai ir net komunikaciniai pajėgumai toli atsilieka nuo dižiųjų korporacijų. Mano nuomone, tai dar neįvardinta krizė, kurią šis romanas visai gerai užčiuopia.

2084 dėl aktualumo ir dėmesio medijoms natūraliai atsigula šalia Pelevino S.N.U.F.F ir daugelio Cory Doctorow rašinių, ir tai man atrodo kaip didelis pasiekimas.