Justinas Dūdėnas quoted Attack Surface by Cory Doctorow
The smarter your device, the harder it will be for you to outsmart it.
links: so.dudenas.lt mastodon: soc.dudenas.lt/@justinas inventaire: inventaire.io/inventory/dudenas
This link opens in a pop-up window
The smarter your device, the harder it will be for you to outsmart it.

“Since the end of the last century,” Walter Benjamin wrote, “philosophy has made a series of attempts to lay hold …
Skaitėsi visiškai be aistros: nebuvo jokios empatijos ir net simpatijos personažams. Tačiau situacijos buvo sukonstruotos pakankamai intrguojnčiai, o moksliškumas minimas pakankamai dažnai, kad būtų nuolat smalsu, kaip čia viskas išsiskleis. Todėl ir vadinu detektyvu. O galvosūkiai dažnai išskleidžiami tikrai originaliai, bent jau technologinės vaizduotės prasme. Yra ir politinis dėmuo, ir naujosios Kinijos istorijos įvykių - bet jie pateikiami kaip force-majeure aplinkybės, asmeninių tragedijų generatoriai, kuriems atskiro dėmesio neskiriama. Visgi vertėjas S.T.Kondrotas pasistengė puslapius pripildyti kontestus paaiškinančiomis išnašomis, tad perskaičius Kinija atrodo kiek mažiau svetima. Ir norisi pagirti už senos geros fantastikos tradicijos laikymasi: mąstyti dideliais masteliais. Tai visuomet džiugina.
Skaitėsi visiškai be aistros: nebuvo jokios empatijos ir net simpatijos personažams. Tačiau situacijos buvo sukonstruotos pakankamai intrguojnčiai, o moksliškumas minimas pakankamai dažnai, kad būtų nuolat smalsu, kaip čia viskas išsiskleis. Todėl ir vadinu detektyvu. O galvosūkiai dažnai išskleidžiami tikrai originaliai, bent jau technologinės vaizduotės prasme. Yra ir politinis dėmuo, ir naujosios Kinijos istorijos įvykių - bet jie pateikiami kaip force-majeure aplinkybės, asmeninių tragedijų generatoriai, kuriems atskiro dėmesio neskiriama. Visgi vertėjas S.T.Kondrotas pasistengė puslapius pripildyti kontestus paaiškinančiomis išnašomis, tad perskaičius Kinija atrodo kiek mažiau svetima. Ir norisi pagirti už senos geros fantastikos tradicijos laikymasi: mąstyti dideliais masteliais. Tai visuomet džiugina.
Skaitėsi visiškai be aistros: nebuvo jokios empatijos ir net simpatijos personažams. Tačiau situacijos buvo sukonstruotos pakankamai intrguojnčiai, o moksliškumas minimas pakankamai dažnai, kad būtų nuolat smalsu, kaip čia viskas išsiskleis. Todėl ir vadinu detektyvu. O galvosūkiai dažnai išskleidžiami tikrai originaliai, bent jau technologinės vaizduotės prasme. Yra ir politinis dėmuo, ir naujosios Kinijos istorijos įvykių - bet jie pateikiami kaip force-majeure aplinkybės, asmeninių tragedijų generatoriai, kuriems atskiro dėmesio neskiriama. Visgi vertėjas S.T.Kondrotas pasistengė puslapius pripildyti kontestus paaiškinančiomis išnašomis, tad perskaičius Kinija atrodo kiek mažiau svetima. Ir norisi pagirti už senos geros fantastikos tradicijos laikymasi: mąstyti dideliais masteliais. Tai visuomet džiugina.
Skaitėsi visiškai be aistros: nebuvo jokios empatijos ir net simpatijos personažams. Tačiau situacijos buvo sukonstruotos pakankamai intrguojnčiai, o moksliškumas minimas pakankamai dažnai, kad būtų nuolat smalsu, kaip čia viskas išsiskleis. Todėl ir vadinu detektyvu. O galvosūkiai dažnai išskleidžiami tikrai originaliai, bent jau technologinės vaizduotės prasme. Yra ir politinis dėmuo, ir naujosios Kinijos istorijos įvykių - bet jie pateikiami kaip force-majeure aplinkybės, asmeninių tragedijų generatoriai, kuriems atskiro dėmesio neskiriama. Visgi vertėjas S.T.Kondrotas pasistengė puslapius pripildyti kontestus paaiškinančiomis išnašomis, tad perskaičius Kinija atrodo kiek mažiau svetima. Ir norisi pagirti už senos geros fantastikos tradicijos laikymasi: mąstyti dideliais masteliais. Tai visuomet džiugina.
The excess of time for conversation and reflection was a perverse outcome of a socialist economy: time was not a precious commodity; the shortage of private space allowed people to make private use of their time.

Can one be nostalgic for the home one never had? Why is it that the age of globalization is accompanied …

The hidden costs of artificial intelligence, from natural resources and labor to privacy, equality, and freedom
“Eloquent, clear and …
Or go further and imagine that the architect’s page is blank after all, an impossible tabula rasa. What would we build given the chance to place our footprints in a field of unspoilt snow? Utopia, of course. Why not? Everyone who builds builds a fragment of utopia even if just a garden shed, even if unintended, even if outwardly malevolent. Utopias are indeed dystopias but the real secret is that all dystopias are utopias, for some inhabitants at least. And they tend to pay architects handsomely.
— Imaginary Cities by Darran Anderson (Page 91)
Vaizduotė niekada negali būti tikra dėl savo vaizdinių autentiškumo - ši sena tema siekia Aristotelio ir Davido Hume'o svarstymus, kuriais pabrėžiamas vaizduotės antrarūšiškumas, t. y. priklausomybė nuo pirma einančio suvokimo. Tačiau čia priduriama dar kai kas daugiau. Mūsų įsivaizdavimus lemia ne tiek pirmapradis suvokimas, kiek kultūriškai sąlygotas, tikslių ribų neturintis ir kartu visa apimantis jau pagamintų sapnų pasaulis, iš kurio individuali sąmonė nuolat semia savo provaizdžius, pirmvaizdžius ir mentalinių vizijų užuomazgas.
— Įsivaizduojamybė by Kristupas Sabolius (Page 46)
He was accordingly laughed at and mocked, except by those who knew that empires follow explorers;
— Imaginary Cities by Darran Anderson (Page 26)
I appreciate the direction Bastani is heading towards a lot. All the basic premises about global overproduction, growing inequality and climate crisis are decently analysed. The cause of this mess is also correctly attributed to politics. Yet many things made me shrug: from heavy leaning on the idea that economic progression curves are doomed to continue as they did before, to the very concrete economic proposals, which require much more context to evaluate (at least in my case). I expected more direct politics (apart from just advocating populism), and probably general inspiration. However, in my eyes this is a work born of urgency, and it does its job. It helps setting up an extremely important civilisational discourse by articulating perspectives and proposals to discuss. Bastani should simply be praised just for that.
I appreciate the direction Bastani is heading towards a lot. All the basic premises about global overproduction, growing inequality and climate crisis are decently analysed. The cause of this mess is also correctly attributed to politics. Yet many things made me shrug: from heavy leaning on the idea that economic progression curves are doomed to continue as they did before, to the very concrete economic proposals, which require much more context to evaluate (at least in my case). I expected more direct politics (apart from just advocating populism), and probably general inspiration. However, in my eyes this is a work born of urgency, and it does its job. It helps setting up an extremely important civilisational discourse by articulating perspectives and proposals to discuss. Bastani should simply be praised just for that.