Hardcover, 360 pages
Lietuvių language
Published Dec. 31, 2019 by Kitos Knygos.
„Santaka“ yra antroji amerikiečių rašytojo Jeff VanderMeer trilogijos „Pietinis pakraštys“ dalis. Pirmoji – „Susinaikinimas“ – pasakojo apie paslaptingą Sritį X, kuri traukia mokslininkus ir pražudo ten siunčiamas ekspedicijas.
Pirmoje trilogijos dalyje skaitytojai kartu su dvyliktąja ekspedicija, kurią sudarė keturios mokslininkės, išsirengė tyrinėti Srities X. Tai negyvenamas plotas, kuris apsuptas nematomo barjero, o kas jame dedasi lyg šiol neaišku. Visi ten keliavę mokslininkai negali paaiškinti savo patirties bei atradimų. Ekspedicijos nariai arba nusižudydavo, arba išžudydavo vienas kitą, arba visi susirgdavo vėžiu, arba grįždavo tik žmogaus kiautas be atsiminimų ir emocijų. Kiekvienas žygis baigdavosi vis kitaip. Į paskutinę misiją pasiųstos moterys taip pat patiria siaubingus išgyvenimus, o klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.
Antroje trilogijos dalyje „Santaka“ skaitytojai ir vėl sugrįš į paslaptingąją Sritį X, kuri egzistuoja jau trisdešimt metų. „Pietinis pakraštys“ – ypač slapta vyriausybės agentūra, kurios vienintelė užduotis tyrinėti nepaaiškinamus reiškinius pamažu didėjančioje mįslingoje žemėje. Per trisdešimt metų taip ir …
„Santaka“ yra antroji amerikiečių rašytojo Jeff VanderMeer trilogijos „Pietinis pakraštys“ dalis. Pirmoji – „Susinaikinimas“ – pasakojo apie paslaptingą Sritį X, kuri traukia mokslininkus ir pražudo ten siunčiamas ekspedicijas.
Pirmoje trilogijos dalyje skaitytojai kartu su dvyliktąja ekspedicija, kurią sudarė keturios mokslininkės, išsirengė tyrinėti Srities X. Tai negyvenamas plotas, kuris apsuptas nematomo barjero, o kas jame dedasi lyg šiol neaišku. Visi ten keliavę mokslininkai negali paaiškinti savo patirties bei atradimų. Ekspedicijos nariai arba nusižudydavo, arba išžudydavo vienas kitą, arba visi susirgdavo vėžiu, arba grįždavo tik žmogaus kiautas be atsiminimų ir emocijų. Kiekvienas žygis baigdavosi vis kitaip. Į paskutinę misiją pasiųstos moterys taip pat patiria siaubingus išgyvenimus, o klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.
Antroje trilogijos dalyje „Santaka“ skaitytojai ir vėl sugrįš į paslaptingąją Sritį X, kuri egzistuoja jau trisdešimt metų. „Pietinis pakraštys“ – ypač slapta vyriausybės agentūra, kurios vienintelė užduotis tyrinėti nepaaiškinamus reiškinius pamažu didėjančioje mįslingoje žemėje. Per trisdešimt metų taip ir nepavyko paaiškinti nei Srities X kilmės, nei to, kas ten vyksta. Po dvyliktos ekspedicijos sukeltų neramumų, agentūrai vadovauti atvyksta naujas vadovas slapyvardžiu Kontrolė. Tai, ką jis išsiaiškina apklausdamas buvusius darbuotojus ir išlikusius ekspedicijų narius, sukelia siaubą. Sritis X yra dar baugesnė nei manyta anksčiau.
„Santaka“ – mokslinės fantastikos kūrinys, kuriame daug aliuzijų į šiuolaikinio pasaulio problemas, žmogaus ryšį su gamta, globalinio atšilimo temas. Taip pat „Santaka“ yra siaubo romanas – lėtai vystomas siužetas klampus, nuolat didėja įtampa ir vyrauja itin baugi atmosfera.
I think this was better than the first, consistently wrong-footing the reader while building suspense and a suffocating atmosphere.
Moving straight to the third.
For thirty years, the clandestine government agency simply known as the Southern Reach have been sending expeditions into an isolated area known as Area X. Twelve expeditions have been sent to this unspoilt stretch of the US coastline but they are no closer to unlocking the mysteries of Area X. John Rodriguez, or as he is better known, Control is the newly appointed head of Southern Reach and he is determined to sort out this agency from all its disarray.
While Annihilation focused on Area X and served as an exhibition into nature, Authority is more about the bureaucratic nightmare of a secretive government organisation. The story follows Control, who serves as more of an outsider trying to make sense of everything that is going on within the Southern Reach. While this novel focuses on the organisation rather than Area X, readers can still expect to experience the same building …
For thirty years, the clandestine government agency simply known as the Southern Reach have been sending expeditions into an isolated area known as Area X. Twelve expeditions have been sent to this unspoilt stretch of the US coastline but they are no closer to unlocking the mysteries of Area X. John Rodriguez, or as he is better known, Control is the newly appointed head of Southern Reach and he is determined to sort out this agency from all its disarray.
While Annihilation focused on Area X and served as an exhibition into nature, Authority is more about the bureaucratic nightmare of a secretive government organisation. The story follows Control, who serves as more of an outsider trying to make sense of everything that is going on within the Southern Reach. While this novel focuses on the organisation rather than Area X, readers can still expect to experience the same building of tension and terror found in Annihilation.
Even though it is a different cast of characters, I am very mindful of giving spoilers to the series so I will be a little vague and won’t be able to say everything I would like to say. Having said that, I tend to view Authority as a novel that parallels Annihilation in many ways. This makes me believe that the effects of Area X is not just a physical anomaly but also psychological. Yet again the reader is left with more questions than answers; What is going on here?
While I don’t think Authority was nearly as exciting as Annihilation. I am still very curious how this series will end with the last book Acceptance. I do have the last book from the library and I will probably read it sometime in January; I just need to know the answers. These books are a fun departure from the types of books I normally read but I do hate how vague I have to be in the reviews. Go out and read them; that is pretty much all I can really say.
This review originally appeared on my blog; literary-exploration.com/2014/12/19/authority-by-jeff-vandermeer/
I think the way this book could have been improved was to chop out the first 2/3 of it, and then add the remaining bits to either the end of the first book or the beginning of the third. Perhaps this was a flaw as a reader, but I simply did not care about most of this book. The ending was fantastic, and reminded me why I enjoyed the first book so much. But so much of the book dragged...I'm hoping the final book can recover it for me. My overall suggestion would be to read all three together. Perhaps that would make it less annoying.
I give up. I'm more than halfway through, but no further.
